• Gamtos gidai
  • Titulinis
  • Susisiekite
Spausdinti Spausdinti

Ką valgė, gėrė, laižė marcinkoniškiai?

Marcinkonis supa miškai. Miškas - tai šilinių dzūkų gyvenimo dalis. Miškas juos rengė, maitino, saugojo nuo pavojų, gydė. Ir nuo seno žmonės stengėsi pažinti, perprasti girią. Anot Šimkūnaitės, "Girią gerąją, kuri valgydina, dengia, gina; ir girią rūsčiąją, kuri neapdairius, neišmanančius baudžia, stengėsi perprasti, sužinoti. Senesnieji pasakojo girios paslaptis jaunesniems, tėvai ir seneliai – vaikus, anūkus mokė. Tikra girios mokykla buvo. Ir pasakodavo dėstydavo, ir klausinėdavo – žinias patikrindavo, ir girion išsivedę pėdas sekti, augalus pažinti, grybus nuo šungrybių skirti liepdavo, ir tikrus egzaminus surengdavo – mįsles mindavo". Ilgai mokytis reikėjo, o kai išmokdavo – duoną iš to pelnėsi ir kitiems padėdavo.

Dar ir dabar miškuose ir pelkėse gausu vaistinių augalų. Jų gydomąsias savybes mena žolininkės, kurios tęsia senąsias liaudies medicinos tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą Maršrutas apima: Stendas prie bažnyčios – Marcinkonių bažnyčia ir šventorius – Medinis kryžius – Miškas – Drevė – Pieva – Šaudyklos kalnas – Ariamos žemės laukas – Gatvė – Kelias – Lieptelis – Varyklos – Sodybos kiemas – Sodyba – Prie kelio.

Trukmė – 3,5val.

Kalbos: lietuvių, prancūzų

Gidas: Ona Moncevičienė,
Tel. +370 310 44693, el. paštas: o.monseviciene@gmail.com.

Atgal «

© 2010 "Gamtos gidai". Visos teisės saugomos.

sprendimas: IMODUS