• Gamtos gidai
  • Titulinis
  • Susisiekite
Spausdinti Spausdinti

Palei Merkį. Istorijos vingiais

Nutarėte pasižvalgyti po Dzūkiją, ar ne taip?. Pabandysime jūsų pasirinktą maršrutą padaryti įdomesnį, susiedama jį su Merkio upe, su geležinkeliu. Ir ne šiap sau. Kadangi ir upė ir geležinkelis, abu, buvo reikšmingi šio krašto žmonėms. Pirmiausia Merkys. Tai viena ryškiausių Dzūkijos upių. Ji visais laikais žmonėms buvo labai svarbi.

Dar ankstyvąjame akmens amžiuje upės pakrantėse aptikta senųjų žmonių pėdsakų. Viduriniąjame – jau rasta ir pastovių gyvenviečių liekanų. Vanduo tada buvo dar svarbesnis žmogui, nes jie galėjo naudoti tik natūralius telkiniais. Vėliau, upė žmonėms galėjo būti kaip gynybinė užtvara, apsiginti nuo priešų, dar vėliau ji buvo pagrindinė maitintoja ir guodėja. Kadangi Valininkų, Varėnos kraštas – miškų kraštas, tai medienos eksportas Merkio upe į kitas šalis buvo labai reikšmingas to meto ūkiui. O žvejojo Merkyje žmonės taip pat nuo neatmenamų laikų, o ir žuvies neprastos būta; lašišinė žuvis anksčiau vietiniams buvo ne naujiena. Bet ar ne Merkį reikėtų kaltinti, kad dzūkai "basi, nuogi"? Lai dabar kuriam laikui jums bus paslaptis. Tą sužinosite vėliau, jei įdėmiai manęs klausysite.

O į naująją istoriją Merkys įėjo, kai jo vagą buvo nutarta panaudoti kaip natūralią sieną, atskirti Vilniaus kraštui nuo Lietuvos. Taip po Želigovskio avantiūros kairiojo Merkio kranto dzūkai pradėjo priklausyti Lenkijai, o dešniojo kranto - liko Nepriklaisomos Lietuvos sudėtyje. Tai truko 19 metų. Merkio upe tada ėjo vadinama demarkacinė linija.

Kad ekskursija nepabostų nuo istorinių faktų bei skaičių, sielos atgaivą rasite Merkio, jo intakų Šalčios, Spenglos, Gelužos, Varėnės upių slėniuose, vaizdingose Dzūkijos pamiškėse ir prie jų prigludusiose dzūkų pirkelėse.

Trukmė – 8 val.

Kalbos: lietuvių, pranzūzų

Gidas: Alvyra Bruzgienė
Tel. +370 688 23157, el. paštas: bruzgiene.alvyra@gmail.com.

Atgal «

© 2010 "Gamtos gidai". Visos teisės saugomos.

sprendimas: IMODUS